Žodis „nano“ yra kilęs iš graikų kalbos, kuris reiškia „mažas“. Nanotechnologija yra technologija su mažomis medžiagų dalelėmis - nanodalelėmis, matuojamomis nanometrais (t.y. viena milijardinė metro dalis arba 80 000 kartų už žmogaus plauko storį mažesnė dalelė). Jei lygintume dydžių santykius tai nano dalelė lyginama su futbolo kamuoliu, taip, kaip futbolo kamuolys su Žeme.

Nanotechnologijos idėja yra paviršius padaryti atsparius vandeniui ir nešvarumams. Gamtoje toks reiškinys vadinamas lotoso efektu, nes lotosas turi natūralų apsivalymo mechanizmą ir vandens lašeliai beveik nekontaktuoja su paviršiumi, jie rieda kartu nusinešdami nešvarumus.

Budistai lotosą sulygina su dievybe, nes jis pakyla iš purvo ir vis tiek išlieka tyras, taip, kaip siela, kilusi iš žmogaus egzistencijos gali tapti dievybe.
Lotosas Azijos civilizacijoje jau tūkstančius metų simbolizuoja tyrumą ir įkvepia siekti tobulumo.
Vokiečių mokslininkas, botanikas, susidomėjęs gamtos tobulumu, ištyrė lotoso paviršių ir pamatė, kad jis nėra tobulai glotnus, priešingai, jis yra labai nelygus, kalvotas ir neleidžia vandens lašeliams prikibti.

Nano technologijos idėja paimta iš gamtos. Lotoso lapai nesugeria vandens, nes vandens lašeliai teka lapu, kaip stiklo rutuliukai. Kaip vanduo elgiasi ant natūralaus lotoso lapo, galite pamatyti žemiau parodytame video intarpe.

Jei pažiūrėtumėte per mikroskopą, pamatytumėte, kad šių augalų lapų paviršiaus struktūra yra nelygi, todėl lašeliai nurieda. Šį principą panaudoję mokslininkai ir sukūrė nanodangą.
Nanodangos rišanti medžiaga yra vanduo arba alkoholis, kuris, padengus paviršių, išgaruoja. Mažos dalelės tarpusavyje sąveikauja ir priklausomai nuo paviršiaus suformuoja erdvinį tinklelį.

1. Etapas: Nano dalelės pasklinda paviršiuje.

2. Etapas: Vandeniui ar alkoholiui pradėjus garuoti, dalelės pradeda sluoksniuotis ant paviršiaus.

3. Etapas: Nano dalelės pasiskirsto paviršiuje sudarydamos tvarkingą tinklinę struktūrą.

Paviršius būna ne tik padengtas apsauginiu sluoksniu, bet ir išlaiko vieną svarbiausių savybių – oro pralaidumą. Nano dalelės susigrupuoja taip, kad vanduo ir nešvarumai neįsigeria į paviršių.

Paviršiai padengti nanodalelėmis turi šias savybes:

• jie būna oliofobiški (atsparūs riebioms medžiagoms), hidrofobiški (atsparūs vandeniui), acidofobiški (atsparūs rūgštims);
• lengviau valomi, nes esant sąveikai su vandeniu nusivalo patys;
• paviršiai apsaugomi ilgą laiką nematoma, nekenksminga danga;
• mažiau jautrūs bakterijoms, pelėsiams;
• geriau apsaugoti nuo UV spindulių.

Nanodanga naudojama daugelyje sričių:

• namų ūkyje;
• energetikoje, IT versle;
• medicinoje ir farmacijoje;
• prekyboje, maisto pramonėje;
• automobilių, laivų apsaugoje.

Nanotechnologija padeda sutaupyti iki 80 % mūsų valymui skirto laiko ir valymo priemonių.

Šių produktų kūrimui naudojama pati moderniausia technologija, kuri padeda sukurti profesionalią paviršiaus apsaugą. Be to, yra galimybė produktus panaudoti labai plačiai: medienai, akmeniui, betonui, tekstilei, odai, metalui, stogo dangai, automobilių priežiūrai, lakuotiems paviršiams, stiklui ir veidrodžiams ir t.t.

Ekspertų teigimu – tai XXI amžiaus technologija, kuri padarys mūsų kasdieninį gyvenimą lengvesniu. Ši unikali technologija padės mums sukurti absoliučią švarą ir sutaupys mūsų laiką skirtą švaros palaikymui.